×


Taip pat skaitykite

  • Kaip taisyklingai plauti rankas?

    Rankų plovimas yra viena iš svarbiausių profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60 proc. alkoholio. V...

  • Informacija pacientams: keičiasi klinikų darbo metodai pandemijos metu

    Mieli pacientai, paskelbus karantiną Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos šeimos gydytojų ir slaugytojų darbo metodai keičiasi.  Kaip galime padėti užkirsti  viruso plitimui?  – LIKIME NAMUOSE! Norime informuoti, kad: Konsultacijos su šeimos gydytojais ir slaugytojomis bus vykdomos nuot...

ŠEIMOS MEDICINA
Šeimos medicinos paslaugos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, todėl visiems klinikoje prisirašiusiems pacientams, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, paslaugos teikiamos nemokamai.
Šeimos gydytojas ar šeimos gydytojo paslaugas teikianti komanda:
  • konsultuoja pacientą;
  • atlieka bendrą paciento ištyrimą;
  • atlieka specialų paciento ištyrimą:
  • prižiūri normalų nėštumą pagal nėštumo priežiūros aprašą;
  • sudaro skiepų planą ir vertina skiepijimo indikacijas ir kontraindikacijas;
  • valdo karščiavimo, skausmo, dusulio sindromus;
  • atlieka asmens profilaktinį sveikatos tikrinimą tokį tikrinimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
  • pagal klinikinius duomenis įtaria asmens neblaivumą ir psichoaktyviųjų medžiagų sukeltą apsvaigimą;
  • įtaria smurto artimoje aplinkoje apraiškas;
  • įtaria, diferencijuoja, diagnozuoja ir gydo šeimos gydytojo higienos normoje nurodytus sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas, prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus;
  • paskiria tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti, bei vertina jų rezultatus:
  • atlieka procedūras, būtinas šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti ir gydyti:
  • suteikia pirmąją medicinos pagalbą:
  • įtaria ir gydo šeimos gydytojo higienos normoje numatytas ligas bei ligas pagal II ar III lygio gydytojo specialisto rekomendacijas;
  • siunčia pacientą specializuotos pagalbos.

  • Programa skirta moterų nuo 25 iki 59 metų (imtinai) gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai.

    Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Suteikus gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą, ji vėl teikiama po trejų metų.

    Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Šioje programoje dalyvaujančioms moterims paslaugos teikiamos nemokamai.

    Programos priemonės:

  • moterų informavimas apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą;
  • gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga;
  • gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga;
  • gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga;
  • gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga.

  • Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantis šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas.

    Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas.

    Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugą teikia patologijos skyriai ar tarnybos.

    Moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinę patikrą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

    Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482 „Dėl Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos patvirtinimo“.

    Programa skirta 50–69 metų (imtinai) vyrų ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, priešinės liaukos susirgimų prevencijai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1021 nuo 2017-01-01 pakeistas vyrų, galinčių dalyvauti programoje, amžius).

    Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymo paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus, išskyrus atvejus, kai:

  • vyrų iki 59 metų (imtinai) PSA kiekis ≤ 1 ng/ml ‒ paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus;
  • vyrų nuo 60 metų PSA kiekis ≤ 2 ng/ml ‒ paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.


  • Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Šioje programoje dalyvaujantiems vyrams paslaugos teikiamos nemokamai.

    Programos priemonės:

  • informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga;
  • urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.
    Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai.


  • Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas.

    Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiškai tikrintis būtina, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

    Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 „Dėl Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.


    Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų (imtinai) krūties piktybinių navikų prevencijai.

    Krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografijos paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Šioje programoje dalyvaujančioms moterims paslaugos teikiamos nemokamai.

    Programos priemonės:

  • informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografijos paslauga;
  • mamogramų atlikimo paslauga;
  • mamogramų vertinimo paslauga.
  • Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografijos paslaugas teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos.


  • Mamogramų atlikimo paslaugas teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus. Į jas siunčia šeimos gydytojas.

    Mamogramų vertinimo paslaugas teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai arba tos įstaigos yra sudariusios su jais sutartis.

    Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys tebėra viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1 300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.), įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 m. sumažėjo apie 30 proc.

    Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 „Dėl Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programos patvirtinimo“.


    Programa skirta vyrų nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterų nuo 50 iki 64 metų (imtinai) širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.

    Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslaugos teikiamos ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Šioje programoje dalyvaujantiems asmenims paslaugos teikiamos nemokamai.


    Programos priemonės:

  • informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga;
  • išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga;
  • sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamaus įvertinimo paslauga.

  • Paslaugos teikimą organizuoja pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ).

    Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų, sergančiųjų cukriniu diabetu ar metabolinių sindromų tikimybės įvertinimo paslaugos teikiamos specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose (Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, Kauno medicinos universiteto klinikose ir VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje).

    Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.

    Programa patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913. „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“.

    Programa skirta 50–74 metų (imtinai) asmenims dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos.

    Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir iFOBT rezultatų įvertinimo paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Šioje programoje dalyvaujantiems asmenims paslaugos teikiamos nemokamai.

    Programos priemonės:

  • informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
  • paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
  • gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu (šias paslaugas teikiančios įstaigos);
  • gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą, (šias paslaugas teikiančios įstaigos); biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.

    Storosios žarnos vėžys yra viena iš onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį.

    Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508. „Dėl Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos patvirtinimo“.
  • Tyrimai, priskiriami šeimos gydytojo kompetencijai:
  • bendras šlapimo tyrimas ir albumino / kreatinino santykis šlapime;
  • bendras kraujo tyrimas;
  • biocheminiai kraujo tyrimai (lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma), kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties);
  • skydliaukės funkcijos tyrimas (tirotropinį hormoną (TTH));
  • uždegimo rodiklius (C reaktyvinį baltymą, eritrocitų nusėdimo greitį (ENG));
  • glikolizintas hemoglobinas;
  • gliukozės tolerancijos testas;
  • kraujo krešumo tyrimai (protrombino laiką (SPA ar kitu būdu), tarptautinį normalizuotą santykį (TNS), aktyvinto dalinio tromboplastino laiką (ADTL));
  • prostatos specifinis antigenas;
  • prostatos specifinis antigenas pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo;
  • kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimai;
  • sifilio (RPR) ir specifinis (treponeminį) tyrimas su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu;
  • tyrimas dėl virusinio hepatito B;
  • tyrimas dėl virusinio hepatito C;
  • šlapimo pasėlis;
  • žmogaus imunodeficito viruso testas;
  • A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testas;
  • slapto kraujavimo išmatose testas;
  • tuberkulino mėginys;
  • onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlis;
  • koprograma;
  • ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
  • enterobiozės tyrimas;
  • elektrokardiografija;
  • spirometrija maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms vertinti;
  • pulsoksimetrija;
  • Šeimos gydytojų konsultacijos

    Bendrosios praktikos slaugytojų paslaugos

    Siuntimų išdavimas

    Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas

    Profilaktiniai sveikatos tikrinimai

    Prevencinės programos

    Gydomasis pedikiūras

    Laboratoriniai tyrimai ir jų įvertinimas

    Vaistų išrašymas

    TOP